SAULĖS KALENDORIUS
Astronominiai metai trunka 365,256363051 paros (arba 365 dienos 6 val. 9 min. ir 9 sek)
Kalendoriai atsirado jau seniausiose mūsų planetos civilizacijose, kai žmonėms kilo poreikis planuoti ūkinę veiklą ir apsispręsti, kada švęsti religines šventes. Kalendorius – didelių laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta astronominiais ciklais – Žemės sukimosi aplink savo ašį ir Saulę, Mėnulio sukimosi aplink mūsų planetą. Kalendoriai sudaromi atsižvelgiant į Saulės arba Mėnulio ciklus ir religines šventes. Todėl pasaulyje daugiausia yra paplitę Saulės arba Mėnulio kalendoriai, bet yra kalendorių kurie sudaryti atsižvelgiant į abu šiuos dangaus kūnus.
Senovės romėnų kalendorius
Dar senovėje šumerai, babiloniečiai, judėjai, kinai, atsižvelgdami į mėnulio fazes, mėnesius suskirstė į 7 dienų savaitę. Kiekviena savaitės diena būdavo vadinama dangaus kūnų vardais: Mėnulio, Marso, Merkurijaus, Jupiterio, Veneros, Saturno, Saulės. Tokį kalendorių priėmė senovės romėnai. Jiems metai turėjo 304 dienas ir buvo padalinti į 10 mėnesių. Naujieji metai prasidėdavo kovo mėnesį ir baigdavosi dešimtu mėnesiu pavadintu December.
Senovės Egipto kalendorius
Dabar mūsų naudojamo kalendoriaus pirmtaku galima laikyti senovės Egipto kalendorių, kuris, kaip manoma, prasidėjo prieš šešis - penkis tūkstančius metų senovės Egipte, kai žemdirbių gyvenimą lėmė Nilo potvynių sezonai. Egipto žyniai pastebėjo, kad upės potvyniai prasideda po vasaros lygiadienio (dabar tai – birželio 21 – 22d.) Be to tuo pat metu po 70 dienų pertraukos danguje suspindėdavo Sirijaus žvaigždė. Senovės Egipto išminčiai, nustatę šiuos ryšius ir remdamiesi Sirijaus žvaigždės patekėjimu, išmoko numatyti Nilo potvynius ir nuo tada prasidėdavo ūkiniai metai. Jie suskaičiavo kad nuo vieno iki kito vasaros lygiadienio praeina 365 dienos. Šį laikotarpį dar suskirstė į 12 mėnesių kiekvienam duodami po 30 dienų. Likusios 5 dienos buvo paskirtos religinėms šventėms.
Julijaus kalendorius
Pirmasis kalendorių įvedė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. Kr. Jis įteisino Aleksandrijos astronomo Sozigeno perdirbtą Egipto kalendorių. Naujajame kalendoriuje metai turėjo 365.25 parų, todėl kas ketvirti metai buvo keliamieji ir vasaris turėjo 29 dienas. Metų pradžia buvo nutarta laikyti balandžio pirmąją. Šio imperatoriaus garbei kalendorius buvo pavadintas Julijaus kalendoriumi. Esminis šio kalendoriaus trūkumas, kad per 128 metus susidaro 1 paros skirtumas. Šiuo kalendoriumi plačiausiai naudojasi Europos, Amerikos žemyno gyventojai.
IV a. pirmoje pusėje krikščionybė Romos imperijoje tapo valstybine religija. 325 metais Nikėjos bažnytinis susirinkimas priėmė Julijaus kalendorių ir nustatė visoje imperijoje vieningas krikščionių švenčių dienas, tarp jų ir Velykas. Dar Aleksandrijos astronomai apskaičiavo, kad pirmoji Velykų šventės diena turi būti pirmąjį sekmadienį po pavasario pilnaties kovo 21 d., vėliausiai balandžio 25 d.
Grigaliaus kalendorius
Julijaus Cezario kalendorius įvestas dar 46 m. pr. Kr. gimimą per ilgą laiką neatitiko astronominio ir tikrojo laiko (pagal Saulės kalendorių) skaičiavimo. Julijaus kalendoriaus pertvarkos ėmėsi popiežius Sikstas IV dar XV a., o tik 1582 m. baigė Grigalius XIII. Vokiečių astronomui Kristupui Klavijui, astronomui ir matematikui Pietro Pitati, astronomui bei gydytojui Aloyzui Lilijui apskaičiavus ir patarus, popiežius Grigalius XIII, siekdamas atstatyti astronominį ir tikrą laiką į savo vietą, pagal 1582 m. vasario 24 d. bulę (potvarkį) nustatė spalio 5 d. (penktadienis) laikyti spalio 15 d. tuo „pastumdamas“ kalendorių 10 dienų pirmyn. Jis taip pat nustatė, kad jei metai dalijasi iš 4 be liekanos yra keliamieji, tačiau jei paskutiniai amžiaus metai 1600, 1700, 1800, 1900, 2000, 2100, 2200 ir t. t. dalijasi iš 100 be liekanos – nėra keliamieji, išskyrus tuos, kurie dalijasi iš 400 be liekanos (1600, 2000, 2400). Pasinaudojus šiomis išimtimis 1 dienos neatitikimas susidarys tik per 3330 metų. Naujieji metai nustatoma švęsti sausio pirmąją.
Grigaliaus kalendorių įvairios šalys priėmė ne iš karto:
- 1582 – Italija, Ispanija, Portugalija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai, Lotaringija, Liuksemburgas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
- 1583 – Austrija (dalis), Bavarija, Tirolis
- 1584 – Austrija (likusi dalis), Šveicarija, Silezija, Šiaurės Reinas – Vestfalija
- 1587 - Vengrija
- 1610 – Prūsija
- 1617 – Kuršas (nuo 1796 m. vėl Julijaus kalendorius)
- 1700 – Vokietija (protestantiška dalis), Danija, Norvegija, Islandija, Grenlandija
- 1752 - Didžioji Britanija ir jos kolonijos
- 1753 – Švedija, Suomija
- 1872 – Japonija
- 1911 – Kinija
- 1912 – Albanija
- 1915 – Lietuva (lapkričio 15 d. paskelbta lapkričio 28 -ąja)
- 1916 – Bulgarija
- 1917 – Rumunija
- 1918 – Rusija (vasario 1 d. paskelbta vasario 14 – ąja)
- 1919 – Serbija
- 1924 – Graikija
- 1927 – Turkija
- 1928 – Egiptas
Seniausias iš išlikusių kalendorių yra 354 m. romėnų kalendorius. Viduramžiais kalendorius leido bažnyčia, kuriuose būdavo skelbiamos religinės šventės bei sudaryti šventųjų sąrašai. Pasaulietiniai kalendoriai pradėti leisti XIV amžiuje.
Pasaulio kalendoriai
Šiuo metu pasaulyje naudojama apie 40 kalendorių ir skirtingai matuojamas laikas priklausomai nuo šalies kultūros, religinių įsitikinimų ir kita. Jie sudaromi atsižvelgiant į Saulės arba Mėnulio ciklus ir religines šventes. Svarbiausi įvairūs kalendoriai:
- Egiptiečių
- Majų
- Actekų
- Romėnų
- Julijaus
- Grigaliaus
- Koptų
- Musulmonų
- Judėjų
- Prancūzų revoliucinis
- Bahajų
- Berberų
Lietuvoje pirmąjį kalendorių išleido Laurynas Ivinskis, pavadinęs jį „METU SKAJTLUS UKINISZKAS ANT METU WIESZPATIES 1846. (Spaustuwej Jozapa Zawadski WILNUI.)
Saulės ratas
Dėl 7-ų savaitės dienų skaičiaus ir esant keliamiems metams, mėnesių dienos kartojasi tomis pačiomis savaitės dienomis būtinai kas 28 metai, o nekeliamieji arba kas 6 arba kas 11 metų.
Mėnulio ratas
Vienodos mėnulio fazės vėl būna tomis pačiomis mėnesio dienomis tik kas 19 metų.
Velykų ratas
Atsižvelgiant į mėnulio ir saulės ratų pasikeitimus nustatyta, kad Velykos bus tomis pačiomis mėnesio dienomis tik kas 95 metai.
Kaip atsirado Melagių diena – Aprilius?
Pagal Julijaus kalendorių Naujieji Metai pradėti švęsti balandžio pirmąją ir žmonės vieni kitus sveikindavo siųsdami dovanų. Popiežiui Grigaliui 1582 metais nustačius Naujuosius Metus švęsti sausio pirmąją, tačiau žmonės prie balandžio 1-sios naujametinės šventės buvo taip pripratę, kad jos sulaukę vis vien nesiliovė siuntinėti dovanas. Pamažu buvo pastebėta, kad tai tuščias darbas ir vieni kitiems pradėjo siuntinėti tik tuščias dėžutes lyg pašiepdami patys save ir tuos kurie laukia dovanų. Pagaliau dovanų siuntimo buvo atsisakyta, tačiau paprotys nekaltai apgaudinėti išliko ...
APIE LIETUVIŠKĄJĮ KALENDORIŲ
Laurynas Ivinskis – pirmojo lietuviško kalendoriaus autorius. Jį 1846 m. išleido Jozapa Zawadski spaustuvė Vilniuje ir vadinosi „METU SKAJTLUS UKINISZKAS ANT METU WIESZPATIES 1846“.
Laurynas Ivinskis gimė 1810 m rugpjūčio 15 d. Žemaitijoje – Kelmės rajone, Bambalų kaime. Jo tėvai buvo neturtingi bajorai – Kristina ir Augustinas Ivinskiai. 1818 metais Ivinskiai persikėlė į Kaukų kaimą Tverų parapijoje. Šiame kaime Lauryną pradėjo mokyti samdomas kaimo mokytojas Melninkis. 1824 m Laurynas būdamas keturiolikos metų Kolainiuose pradėjo lankyti pirmąją klasę. Jaronimas Stanevičius, buvęs Vilniaus Universiteto auklėtinis bei filosofijos magistras ir pirmojo lietuviško matematikos vadovėlio autorius, tuo metu buvo mokyklos direktorius. Laurynas šioje mokykloje mokėsi šešerius metus ir garsėjo kaip gabus, ištvermingas bei drausmingas mokinys Vėliau savarankiškai įgijo mokytojo teises. Jis reiškėsi kaip tautosakos rinkėjas ir propaguotojas. Buvo pradėjęs sudarinėti lietuvių kalbos žodyną. Parengė lenkų – lietuvių ir rusų – lietuvių kalbų žodynus. Rinko medžiagą lietuvių kalbos gramatikai. Rinko asmenvardžius, aprašinėjo Lietuvos augalus, kūrė lietuvišką augalų vardyną. Surinktos liaudies dainos, smulkioji tautosaka buvo spausdinama kalendoriuose ir taip sklido tarp skaitytojų.
Kalendorius „Metų skajtlus“ buvo leidžiamas iki pat lietuviškos spaudos uždraudimo 1864 metais. Išleido jų septyniolika.
Netoli Kuršėnų, Milvydų dvare Laurynas Ivinskis praleido paskutinius gyvenimo metus. Sulaukęs 71 metų, 1881 m liepos 29 d mirė. Kuršėnuose jis ir atgulė amžino poilsio, o miesto centrinėje aikštėje jam pastatytas paminklas.
Pirmieji lietuviški Lauryno Ivinskio sukurti kalendoriai
Minint pirmojo lietuviško kalendoriaus 150-ąsias metines 1996 m gruodžio 21 d. Kuršėnų kultūros namuose duris atvėrė pirmasis Kalendorių muziejus Lietuvoje. Muziejaus įkūrėja ir pirmoji direktorė respublikos Garbės kraštotyrininkė Pavenčių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Lukienė. Po 20 metų muziejuje buvo priskaičiuojama apie 5000 kalendorių.
Antrasis kalendorių muziejus Lietuvoje buvo įkurtas Skriaudžiuose (Prienų savivaldybė) 1997 m. birželio 15 d. Jo įkūrėju laikomas buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius Pijus Brazauskas. Ilgainiui šis muziejus tapo didžiausiu Kalendorių muziejumi Lietuvoje. 2018 m pabaigoje jo kolekcijoje jau buvo gerokai virš 10 tūkst. įvairiausių dydžių ir paskirčių kalendorių iš 60 valstybių.
Buvęs šio muziejaus įkūrėjas Pijus Brazauskas, šiuo metu gyvenantis Kaune, renka naują kalendorių kolekciją.