Virginija Skučaitė „Kauno diena” 2019 sausio 5 d.
Sukurtas universalus kalendorius, kurio nereikia keisti kasmet. Jame galima sužinoti savaitės dieną, kada gimėte jūs, jūsų tėvai, draugai, artimieji, įžymūs žmonės, įvyko koks nors reiškinys, istorinis ar kitoks įvykis per 500 metų.
Nežino net guglas
Ar žinote, kad Abiejų Tautų Respublika (Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė monarchija) priėmė pirmąją Europoje rašytinę Konstituciją antradienį (1791 m. gegužės 3 d.), kad didysis mūsų varpininkas Vincas Kudirka gimė penktadienį (1875 m. gruodžio 31 d.), o pirmuoju mūsų Respublikos prezidentu Antanas Smetona tapo taip pat penktadienį (1919 m. balandžio 4 d.)?
Sakysite, tokią informaciją gali pateikti visažinis guglas? Klystate. Istorinis ar kito pobūdžio šaltinis dažniausiai nurodo įvykio ar reiškinio metus, mėnesį, dieną, bet nepasako, kokia tai buvo savaitės diena, nors išimčių pasitaiko. Beje, ar patys žinote, kurią savaitės dieną gimėte jūs ar jūsų tėvai, seneliai, proseneliai? Dabar šią informaciją sužinosite per minutę, atsivertę neseniai išleistą unikalų kalendorių – žinyną.
Kalendoriaus idėja ir praktinis sprendimas priklauso Kaune gyvenančiam Pijui Brazauskui, kuris daugelį metų vadovavo Skriaudžių buities muziejui ir išgarsėjo kalendorių kolekcija. Per jo rankas ir protą perėjo tūkstančiai kalendorių. Ilgametė patirtis išėjusiam į pensiją Pijui generavo mintį sukurti universalų kalendorių, kurio nereikia kasmet keisti.
Užtruksite tik minutę
„Aš prisidėjau tik prie šio unikalaus kalendoriaus, kuris vadinasi Laisvalaikio žinynas su 500 metų kalendoriumi“, suformavimo ir išleidimo“, – kuklinasi istorikas Aurelijus Noruševičius, parinkęs daugybę įdomios informacijos, istorinių faktų apie Žemę, galaktiką, klimatą, laiko vertę, Vandenio eros pradžią, Skriaudžių buities muziejaus kalendorių kolekciją ir kt.
Aštuoniuose unikalaus sieninio kalendoriaus, kuris vertas patekti į Lietuvos rekordų knygą, puslapiuose sukaupta stulbinanti tikslumu 500 metų – nuo 1700 iki 2200 m. – aprėpianti informacija.
Kokia ta informacija? Pavyzdžiui, žinome, kad Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo pasirašyta 1920 m. spalio 7 d. Pasiėmę kalendorių ir atsivertę „500 metų greitrodžiu“ įvardytą puslapį, surandame eilutę, kurioje, be kitų metų, bus įrašyti ir 1920 m. (visa ši įrašytų metų eilutė paryškinta – taip žymimi keliamieji metai). Šios paryškintos eilutės dešiniajame pakraštyje matome raidę K – tai reiškia, kad 1920 m. prasidėjo ketvirtadienį. Tuomet atsiverčiame puslapį, kurio viršuje parašyta „Ketvirtadienis“ ir susirandame to puslapio keliamųjų metų kalendoriuje spalio 7 – ją. Tos eilutės, kurioje įrašyta ši diena, kairėje pusėje bus parašyta raidė K. Vadinasi, sutartis buvo pasirašyta ketvirtadienį.
Tokiu paprastu būdu per minutę galima nustatyti bet kurio mums žinomo reiškinio, įvykio ar žmogaus (mirties) tikslią savaitės dieną. Maža to, šiuo kalendoriumi bus galima naudotis iki 2200 m. Tad jau šiandien galime pasakyti, kad 2200 m. Vasario 16 – oji bus švenčiama sekmadienį, o sausio 13 – oji bus pažymima pirmadienį.
Informacijos kaleidoskopas
Pasak A. Noruševičiaus, kalendorius parengtas 500 metų aprėpties tam, kad istorikams, žmonėms besidomintiems šeimos, giminės genealogija, padėtų išsiaiškinti, kokią savaitės dieną nutiko vienoks ar kitoks įvykis, gimė ar mirė vienas ar kitas asmuo. Beje, etnologai ir gyvenimo būdo stebėtojai teigia, kad pirmadienį gimusieji turėtų būti „prie tinginio“, antradienį – gabūs žmonės (ypač muzikai), trečiadienį ir ketvirtadienį – gero būdo ir iškalbūs, penktadienį – laimingi, šeštadienį – tvarkingi, o sekmadienį – gero būdo ir pamaldūs.
Negana to visos anksčiau minėtos informacijos, kalendoriuje galima pasitikrinti, kuriais metais (Drakono, Gyvatės, Arklio, Ožkos, Beždžionės ir t. t.) pagal Rytų kalendorių jūs, giminaičiai, draugai, artimieji yra gimę. Pasitikrinti galima 200 metų aprėpties (1900 – 2000) Rytų kalendoriaus lentelėje. Tad šiame kalendoriuje galima sužinoti ne tik kokią savaitės dieną yra gimę jūsų protėviai (žinoma, reikia žinoti jų gimimo datą), bet ir kokie jų Zodiako ženklai.
Žinyne pateikta daug žinių apie Žemę, laiko skaičiavimą, planetos ateities prognozes, įdomius faktus iš XVIII – XX a. Lietuvos ir pasaulio, astronomų, klimatologų pastebėjimus.
APIE KALENDORIUS
- Žodis kalendorius lotyniškai reiškia skolų knygelė. Mat senovės Romoje skolininkai procentus už skolas mokėdavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, kuri buvo vadinama calendae. Dabar kalendorius – ilgalaikė skaičiavimo sistema.
- Pirmasis lietuviškas kalendorius, kurį parengė ir išleido Laurynas Ivinskis, pasirodė 1846 m. Jis buvo išspausdintas Vilniuje Juozapo Zavadskio spaustuvėje ir ėjo kasmet iki spaudos uždraudimo 1864 m.
ASTRONOMINIŲ ŽINIŲ PABIROS
- Kalendoriaus puslapyje, kuris skirtas besidomintiems astronomija, primena, kad 2018 m. liepos 27 – ąją Lietuvoje stebėjome ilgiausią šį šimtmetį visišką Mėnulio užtemimą. Lietuvoje paskutinį kartą toks Mėnulio užtemimas stebėtas 1954 m. birželį. Visiškas užtemimas toje pačioje vietoje pasikartoja maždaug kas 300 metų.
- Žemė yra trečioji iš aštuonių Saulės sistemos planetų. Visoje sistemoje nėra lygių Žemei pagal jos tankį. Ji yra sunkiausia tarp kietųjų planetų (milžiniškas dujinis Jupiteris vis dėlto sunkesnis).
- Žemė nutolusi nuo Saulės vidutiniškai 150 mln. km.