Edvardas Šulaitis . „Amerikos lietuvis“(JAV) 2007 m. sausio 6 d.
Apie kalendorius pasakoja, jų specialistas vilnietis fotomenininkas Zinas Kazėnas
Dar gerokai prieš Naujuosius metus knygynuose ir kitose parduotuvėse pasirodo daugybė kalendorių ateinantiems metams. Jeigu anksčiau Lietuvoje sieniniai kalendoriai būdavo retenybė, tai dabar jų išleidžiama gana daug. O šių kalendorių meistras mūsų tėvynėje yra fotografas Zinas Kazėnas, kuris prieš Kalėdų šventes mums atsiuntė jau 30-ąjį savo kūrybos sieninį kalendorių, išleistą 2007-iesiems . Jis taip pat paminėjo, kad yra išspausdinęs maždaug tiek pat vadinamųjų kišeninių kalendoriukų bei 14 kalendorinių plakatų.
2007-ųjų metų Z. Kazėno mėnesinį sieninį kalendorių išleido Europos Tarybos informacijos biuras. Kalendorius yra didelio formato, beveik pusę lapo užima koks nors Lietuvos gamtos vaizdas, o mėnesių pavadinimai yra trimis (lietuvių, anglų, prancūzų) kalbomis.
Apie kalendorių praeitį …
Kartu su kalendoriumi Z. Kazėnas mums atsiuntė ir įdomių žinių apie juos. Jis rašo: „Manoma, kad 1846 m. išleistas Lauryno Ivinskio kalendorius yra pirmasis kalendorius lietuvių kalba. Be atžymų apie saulės tekėjimą ir nusileidimą, apie dienas ir mėnesius, šiame kalendoriuje buvo daugybė patarimų valstiečiams“.
Lietuvoje yra du kalendorių muziejai. Pirmasis atsirado Kuršėnuose, jam vadovauja Sigita Lukienė. Dar 1979 m. pradėjusi rinkti kalendorius, 1996 m. surinktos kolekcijos pagrindu ji įsteigė muziejų. „Šiandien turiu daugiau nei 3000 kalendorių,- sakė S. Lukienė – ir dar beveik tiek pat vadinamų „kišeninių“ kalendoriukų.
Prienų rajono Skriaudžių kaime veikia Pijaus Brazausko 1997 m. įkurtas kalendorių muziejus. „Turiu surinkęs apie 4200 kalendorių ir dar apie 5000 „kišeninių“ kalendoriukų ir, savaime aišku, kad, tai ne vien Lietuvoje išleisti kalendoriai“, – sakė muziejaus įkūrėjas P. Brazauskas.
Nemažai įvairių saugomų kalendorių galima aptikti ir Lietuvoje esančiuose kraštų muziejuose bei apskričių ir miestų bibliotekose.
Nemanau, kad Lietuva kažkokia išskirtinė valstybė kalendorių atžvilgiu, bet ne kiekvienoje valstybėje surasi panašias kolekcijas ar muziejus, skirtus kalendoriams. Neteko girdėti apie panašius muziejus ir JAV.
Z. Kazėnas pažymi, kad prieš 15 ar daugiau metų gauti sieninį kalendorių Lietuvoje buvo didelė dovana, ypač jeigu buvo atsiųstas ar atvežtas iš užsienio. „Pamenu, prieš 20 m. ar dar anksčiau žmonės stovėdavo eilėse, kad nusipirktų vadinamą „stalo“ nuplėšiamą kalendorių, kurio lapelio antroje pusėje, šalia kulinarinių patarimų, būtinai rasdavai ir revoliucionierių biografijas“,- teigia šis kalendorių specialistas.
Anot Z. Kazėno, dabar daug kalendorių išleidžiama atskirų firmų ir organizacijų reklaminiais – informaciniais tikslais. Savo pastabas apie kalendorius jis baigia taip: „Šiandien tiesiog stebina stalo, kišeninių, sieninių – pakabinamų, plakatų – kalendorių ir įvairiausio nestandartinio sprendimo kalendorių gausa. Kita vertus, tematikos požiūriu tiek „importuoti“, tiek Lietuvoje leidžiami kalendoriai panašūs. Dominuoja šunys, katės, automobiliai, gėlės, gamtos stebuklai, o 2007 metais galite nusipirkti ir paršiukų kalendorių.
Nesvarbu, kad kai kurių dizainerių kalendoriuose sunku įžiūrėti dienas ir savaites, bet gražu, kad iš mūsų buities neišnyksta kalendoriai, kasdien primenantys dienas, savaites, mėnesius ir … metus žmogaus egzistencijoje“.
Nesvarbu, kad kai kurių dizainerių kalendoriuose sunku įžiūrėti dienas ir savaites, bet gražu, kad iš mūsų buities neišnyksta kalendoriai, kasdien primenantys dienas, savaites, mėnesius ir … metus žmogaus egzistencijoje“.
Jo spalvotosios fotografijos parodos apie Lietuvą apkeliavo per 30 šalių, įskaitant ir JAV. Beje, dar tarybiniais laikais surengtos vienos iš tokių parodų Čikagoje eksponatai liko šių eilučių autoriaus nuosavybėje.