Skriaudžių buities muziejaus, jame augančio ąžuolo ir kalendorių muziejaus atsiradimo trumpos istorijos
Buities muziejaus istorija (prasidėjo nuo pirmosios parodos 1967 kovo 8-ją)
1967 m. ankstyvą pavasarį, kovo 8-ją, į Kuprių kultūros namus kaimo moterys sunešė daugiau kaip šimtą savo rankdarbių – lovatiesių, staltiesių, kilimėlių, pirštinių ir kitokių įdomybių. Tai ir buvo etnografinio muziejaus pradžia. Pagrindiniu šio muziejaus įkūrėju buvo kultūros namų direktorius Steponas Jarošas, o finansiniu rėmėju tapo šiame kaime veikęs Dainavos kolūkis (pirmininkas Algimantas Sinkevičius). Per keletą metų čia buvo pastatyta suvalkietiška stuba – namas dūminė, kalvė ir mergaičių klėtelė. Gaila, bet muziejaus kūrėjas netikėtai susirgo ir 1973 m pavasarį atgulė į Šilavoto kapų smėlėtą kalnelį. Toliau muziejaus priežiūros ėmėsi muziejaus įkūrėjo žmona bibliotekininkė Marijona, bet 1980 metais, šį kolūkį sujungus su Skriaudžių kolūkiu ir centrą perkėlus į Skriaudžius, o 1986 m. Jarošienei išėjus į pensiją, muziejus liko be globos.
1988 m. vasarą visi trys pastatai buvo pervežti į Skriaudžius, papildomai pastatant klėtį. Galutiniam pastatų įrengimui, aplinkos sutvarkymui, ekspozicijos įrengimui, kolūkio pirmininko A. Sinkevičiaus paprašytas aš ėmiausi (visuomeniniais pagrindais) šio darbo. Didžiausiu pagalbininku man buvo žmona Myra. Pirmuosius lankytojus muziejus priėmė jau 1989 pavasarį. Oficialaus muziejaus atidarymo nebuvo.
Muziejus gražėjo, eksponatų gausėjo, o kartu gausėjo ir lankytojų, todėl Prienų rajono Valdyba 1991 m. gegužės 14 d. potvarkiu nusprendė “Skriaudžių visuomeninį muziejų pavadinti Skriaudžių Buities muziejumi”.
Kad šis Buities muziejus pelnė visuotinį pripažinimą galime spręsti iš to, kad 2002 m gegužės 31 d. muziejuje lankėsi LR Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma ir gausia palyda.
Ąžuolo istorija (išaugo iš gilės pasodintos 1980 m rudenį)
1991 m. gegužės 14 d. muziejus buvo juridiškai įteisintas ir pavadintas Skriaudžių buities muziejumi. Ta proga muziejaus kieme, netoli šulinio buvo pasodintas ąžuoliukas, kurį iš gilės, pasodintos 1980 m. rudenį, savo sodyboje Skriaudžiuose (Kaštonų g.), išaugino Izabelė Alenskienė. 11 metų ąžuoliuką, apie pusantro metro ūgio, į muziejų atsivežėme mažu karučiu ir visą vasarą kasdien laisčiau. Bej27e iš jos pasodintų kaštonų sėklų išaugę kaštonai, buvo pasodinti gatvėje ir davė šiai gatvei Kaštonų vardą.
Nuotraukoje – Izabelė Alenskienė prie savo išauginto ąžuoliuko 1992 metais
Kalendorių muziejaus istorija (pirmoji paroda surengta 1997 06 15)
1997 m. birželio 15 d. švenčiant buities muziejaus įkūrimo 30-metį buvo surengta 336 kalendorių (iš kurių net 75 buvo paimta iš mūsų šeimos bibliotekos) paroda. Sekančių metų gegužės 7 d. muziejus gavo jau 1000-jį kalendorių, kurį įteikė Kalendorių leidyklos (Kaune) direktorius Aurelijus Noruševičiu6060s. Palikdamas muziejų 2008 m., išdirbęs lygiai 16 metų (darbą pradėjau ir baigiau balandžio 16 d.) palikau 5000 įvairių normaliai didelių ir dar virš 6000 mažų vieno lapelio kalendorių kolekciją iš 58 pasaulio valstybių. Dėl kalendorių gausos (tai didžiausia kolekcija Lietuvoje, nors kitos tokios kolekcijos pasaulyje neteko surasti) ši kolekcija lankytojų tarpe gavo kalendorių muziejaus vardą.
Pijus Brazauskas. Muziejaus direktorius 1992 – 2008 m.