2005 m sausio 11 d. „Krašto vitrina“ (Prienų raj.) Nr. 2 (139)
JAV fizikas stengsis žmonėms įsiūlyti naują jo sukurtą kalendorių, kuriame tos pačios datos visada būna tą pačią savaitės dieną. Dabartiniai kalendoriniai metai trunka 365 dienas. Šį kalendorių dar 1582 metais pasiūlė popiežius Grigalius, kad metų trukmė atitiktų sezonų kaitą. Tačiau Žemė aplink Saulę apsisuka per 365, 24 dienas, todėl kiekvieni ketvirti keliamaisiais metais vadinami metai trunka 366 dienas. Pagal šį Grigaliaus kalendorių bet kokia data (tarkime, Kalėdos ar Naujieji Metai) kaskart būna kitą savaitės dieną, nes 365 yra iš 7 nedalus skaičius. Tai reiškia, kad kasmet reikia spausdinti naujus kalendorius, o pasikartojančių įvykių datas reikia nuolat perskaičiuoti. „Jau daugelį metų studentams kaskart turiu sudarinėti po naują namų darbų pristatymo grafiką. Tai yra visiškai bereikalingas darbas, todėl nusprendžiau padaryti, kad nereikėtų jo dirbti“, – sakė Johno Hopkinso universiteto (JAV) fizikas Dickas Henry.
Taigi fizikas sukūrė kalendorių, kuriame metai trunka 364 dienas arba lygiai 52 savaites.
Sudarytame „Kalendoriaus ir laiko“ (Calendar – and – Time) plane kiekvienas mėnuo trunka 30 arba 31 dieną. Kiekvieno mėnesio trukmė buvo nustatyta pagal tam tikras taisykles: naujasis kalendorius nuo senojo negali skirtis daugiau nei 5 dienomis, o Kalėdos (gruodžio 25 diena) visada būna sekmadienis.
Taigi dėl šių apribojimų pasikeistų 8 dabartinių mėnesių trukmės. Kovas, birželis, rugsėjis ir gruodis truktų 31 dieną, visiems kitiems mėnesiams liktų po 30 dienų. Kad kalendorius neatsiliktų nuo metų laikų, kartą per 5 ar 6 metus fizikas įterpė papildomą savaitę, nepriklausančią jokiam mėnesiui. Mokslininkas šią savaitę mėgiamiausio savo fiziko Izaoko Niutono garbei pavadino „Niutono savaitė“.
„Jeigu būtų mano valia, Niutono savaitę visi gautų apmokamų atostogų ir galėtų leisti laiką spręsdami fizikos uždavinius ar užsiimti kitais jiems patinkančiais dalykais“, – sakė mokslininkas.
Tačiau šis gana patrauklus fiziko planas jau susilaukė pasipriešinimo – dažniausiai dėl to, jog daugelis žmonių nenorėtų, kad jų gimtadienis visad būtų, tarkime, ketvirtadienį. Tačiau šis argumentas D. Henry neįtikino: „Leidžiu gimtadienį švęsti savaitgalį prieš tai ar po to“, – sakė mokslininkas.
O kaip būtų su žmonėmis, kurie gimė tomis dienomis, kurios iš kalendoriaus išnyktų – tarkime, sausio 31 dieną – ar per Niutono savaitę? D. Henry siūlo švęsti sausio 30 dieną arba įsivaizduoti, kad jie gimę per JAV Nepriklausomybės dieną – liepos ketvirtąją, kuri visada būtų ketvirtadienį.
„Manau, kad toks kalendorius būtų labai naudingas“, – sakė Harvardo universiteto (JAV) astronomas ir mokslo istorikas Owenas Gingerichas. Jo teigimu, ankstesni bandymai pakeisti kalendorių buvo nesėkmingi, nes būdavo sutrikdomas 7 dienų savaitės ciklas, o tai labai nepatikdavo įvairioms religinėms grupėms. Tarp nevykusių bandymų yra noras įterpti papildomą bevardę dieną kiekvienų metų pabaigoje arba, kaip buvo po Prancūzijos revoliucijos, 10 dienų trukmės savaičių įvedimas.
„Tai yra pirmas man žinomas pasiūlymas, kuris atitiktų standartinio kalendoriaus trukmę ir nesutrikdytų septynių dienų trukmės savaičių ciklo“, sakė O. Gingerichas. Jis priminė, kad Grigaliaus kalendorius pasaulyje įsigalėjo taip pat ne akimirksniu. Anglija ir jos kolonijos prie šios sistemos prisijungė 1752 metais – praėjus beveik 200 metų po to, kai Grigaliaus kalendorius buvo pradėtas naudoti Romoje.
D. Henry tikisi, kad jau yra pakankamai jo plano rėmėjų, kad nuo 2006 metų sausio 1 dienos būtų pradėtas jo įgyvendinimas, nes tada ir pagal Grigaliaus, ir pagal naująjį kalendorių ši diena bus sekmadienis. Tačiau net ir to fizikui nepakanka – jis norėtų, kad visas pasaulis naudotų tik vieną – Grinvičo – laiką. Tai reikštų, kad kai kurie žmonės pusryčiautų antrą valandą nakties, o mokiniai į mokyklą eitų devintą valandą vakaro. „Žmonės prie visko pripranta, jei jiems tai naudinga“, – sakė D. Henry.