Birutė Alaburdienė „Gyvenimas“ Prienų raj. 2004 m. rugpjūčio 28 d.
Be kanklių ansamblio, be etnografinio ir kalendorių muziejų Skriaudžiai atvykusio žmogaus būtų nesuprasti. Šiandien šios kultūros įstaigos – visų skriaudiečių pasididžiavimas. Bet ar visada deramai įvertiname tuos žmones, kurie visą gyvenimą atiduoda tam, kad šie kultūros židiniai neužgestų? Kažin ar etnografinis muziejus būtų sulaukęs šių dienų, jei jo nebūtų ėmęsi prižiūrėti Pijus ir Myra Brazauskai. Muziejus taip sutvarkytas, tartum kasdien lauktų svečių. Malonu į jį užeiti.
Idealiai sutvarkyta aplinka. Patalpoje – jokios dulkelės. Gal todėl jį taip pamėgo žmonės. Reikia pridurti, kad formuojant baigiamąjį muziejaus įvaizdį nemažas buvo ir seniūno Vaclovo Ramanausko vaidmuo. Ne vieną kartą žmonės matė jį drauge su muziejaus direktoriumi tvarkant aplinką, remontuojant stogus ar atliekant kitus darbus.
Visi skriaudiečiai labiausiai dėkingi Pijui Brazauskui už kalendorių muziejaus įkūrimą, galbūt vienintelį tokį muziejų Lietuvoje. Pradėjęs nuo vinių ir plaktuko bei tuščių patalpų, jis savo rankomis ir triūsu pasiekė, kad šis kampelis virstų labiausiai lankoma žmonių vieta. Ir kur nelankys, jei čia surinkta 2000 kalendorių, jei atsiliepimų knygoje yra čia apsilankiusių žmonių: Valdo Adamkaus, poeto Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bubnio ir tūkstančių kitų parašai.
Didelis ačiū Pijui Brazauskui už tokį atsidavimą savo sumanymams, kultūros ir meno puoselėjimą Lietuvoje.