Muziejininkystės biuletenis 2002’5-6
2002 m. spalio 26-ąją Skriaudžių buities ir Kalendorių muziejai atšventė 35-erių ir 5-erių metų sukaktis. Mintimis apie muziejų įkūrimą, rūpesčius ir džiaugsmus dalijasi jų įkūrėjas ir direktorius Pijus Brazauskas
Skriaudžių buities muziejus įkurtas 1967 m. ankstyvą pavasarį, kai kovo 8-ąją Kuprių kaimo kultūros namuose surengtą dailininko iš Vilniaus Boleslovo Motuzos dailės darbų parodą aplinkinių kaimų moterys sunešė daugiau kaip 100 savo rankdarbių — pirštinių, lovatiesių, staltiesių, kilimėlių ir kitokių įdomybių, padarytų ilgais žiemos vakarais. Parodą apžiūrėję dailininkai iš Vilniaus Pranas Gudynas ir B.Motuza gerai įvertino darbus ir pasiūlė prie kultūros namų įkurti etnografini muziejų. Šio nelengvo darbo energingai ėmėsi Kuprių kultūros namų direktorius Steponas Jarošas.Surinktiems rankdarbiams eksponuoti jau 1968 m. vasarą gyvenvietėje buvo pastatyta suvalkietiška dūminė stuba (tokie gyvenamieji namai šiame krašte stovėjo daugiau kaip prieš 100 metu). Statybos darbus finansavo „Dainavos” kolūkis (pirmininkas A.Sinkevičius). 1970 m. ‘šalia’ šio namo iškilo dar ir kalvė.
Muziejaus įkūrimo entuziastas S.Jarošas netikėtai susirgo ir 1973 m. pavasari atgulė Šilavoto kapų smėlėtą kalnelį. Jo pradėtus gražius darbus toliau tęsė žmona, bibliotekininkė Marijona. Jau jai vadovaujant 1974 m. prie stubos ir kalvės buvo pastatyta dar ir nedidelė klėtis — mergaičių klėtelė. Per muziejaus kūrimosi laikotarpį daug eksponatų laikinai buvo priglaudę netoli gyvenę kultūros entuziastai Ona ir Zigmas Juozaičiai.
978 m. ekspozicija šiuose pastatuose ir etnografinė dalis, buvusi Juozaičių sodyboje buvo sujungta ir pavadinta „Suvalkietiška sodyba — muziejus”. Naujai pertvarkytas muziejus 1978 m. gruodžio 28 d. buvo iškilmingai atidarytas lankytojams. Deja, 1980 m. sujungus „Dainavos” ir Skriaudžių kolūkius, kolūkio centras buvo perkeltas i Skriaudžius. Kadangi muziejus nuo kolūkio centro nutolęs per 8 km, todėl ekskursijos į jį užsukdavo vis rečiau. 1986 m. M.Jarošienei išėjus pensiją, muziejus liko be globos. Dėl to 1987 m. visi trys pastatai buvo pervežti į Skriaudžius. Be to, prie jų buvo pastatyta dar viena klėtis, atvežta iš Janaukos kaimo gyventojo Kazio Rutkos sodybos (už tai kolūkis uždengė jo sodybos statiniu stogus). Naujai pastatytas muziejus, prigludęs prie Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sodybos, atgimė iš naujo. Lankytojams duris jis atvėrė 1989 m.
1991 m gegužės 14 d. Prienų rajono valdybos potvarkiu iki tol buvęs visuomeninis muziejus buvo perimtas savivaldybės žinion ir pavadintas Skriaudžiu buities muziejumi. Šiam įvykiui atminti 1991 m. pavasari muziejaus kieme, netoli šulinio, buvo pasodintas ąžuoliukas, kuri iš gilės išaugino Izabelė Alenskienė, 1978 m. persikėlusi Skriaudžius iš netoliese buvusio Patašinės kaimo. Pagrindinė eksponatų dalis, dabar esanti muziejuje, yra surinkta iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Žmonės noriai atiduoda muziejui jiems jau atitarnavusius senus namų apyvokos daiktus, dokumentus, įrankius. Jie primena žmonių buitį prieš 100 ir daugiau metų, netolimos praeities kančias Sibiro ar amžinojo įšalo žemėje, mažai apmokamus darbus kolūkiuose, amžinąją kovą ir tikėjimą savo tėvynės laisve.
Seniausias muziejaus eksponatas yra virtuvinė spinta, ant kurios išpjaustyta data: 1799 marca dnia 8. Galima spėti, kad ir tada kovo 8-oji buvo kažkuo ypatinga. Buvęs skriaudietis, vėliau ilgametis Kauno medicinos universiteto docentas daktaras Leonas Džekčiorius 2001 m. muziejui padovanojo savo, kaip jauno ūkininko, 1938 m. gautą trispalvę, išsaugotą per visą sovietinę okupaciją. Tik ji buvo išardyta, o visos dalys buvo laikomos atskirai — Kaune, Mauručiuose ir Skriaudžiuose. Įdomiausias tremties laikų eksponatas, matyt yra skriaudietės Gražinos Džekčioriūtės profsąjungos nario bilietas, išrašytas jakutų kalba. Tarp unikaliausių eksponatų yra ir medinis arklas, naudotas prieš 200 metų. 1999 m. vasarą Jūrės girininkas Juozas Neverauskas muziejų atvežė medžio tekinimo stakles, kuriomis iki šių dienų dirbo Juozas Bakys, gyvenęs Kazlų Rūdos miškuose, kur niekada nebuvo elektros. Manoma, kad joms tada buvo apie 70 metų. Įdomi ir skalbinių gręžimo mašina, pagaminta 1896 m. Amerikoje ir 1910 m. Jono Kuro parsivežta Skriaudžius. Unikalūs ir ilgametės Papilvio kaimo gyventojos Adelės Ališauskienės eksponatai — molinis skobtas kubilas, naudotas žąsiukams perinti su išpjaustyta data — 1840 m. arba iš lazdelių padaryta dviejų aukštų dėžė sūriams džiovinti su išpjaustyta data — 1869 m.
Derama vieta muziejuje skiriama ir Skriaudžių kanklių ansambliui bei jo įkūrėjui Pranui Puskunigiui, jo sūnui Leonui ir kitiems kanklininkams — Antanui Degučiui, Jurgiui Alenskui, Kaziui Banioniui, Kaziui Orlauskui, kanklių meistrui Kajetonui Naudžiui. Nors jie visi jau iškeliavę amžinybėn, bet sekėjų liko daug. 2001 m. ansamblis atšventė jau 95-ąji gimtadieni.
1997 m. per muziejaus 30-meti buvo galvojama parengti naują parodą. Kadangi savo šeimos bibliotekoje suradome 75 įvarius kalendorius, todėl kilo idėja per šventę juos parodyti. Be to, buvo pradėta rinkti kalendorius iš vietos gyventojų. 1997 m. birželio 15 d.